Kategorijos
Naujienlaiškis

 Pasak vienos legendos, spėjama, kad magnetizmo fenomenas buvo atrastas ir taip pavadintas graikų piemens, vardu Magnes, garbei. Jo geležinė lazda buvo stipriai pritraukta prie magnetito, t.y. uolienos turinčios magnetinių savybių. Pasak kitų legendų, magnetizmas pirmiausia buvo atrastas antikinėje Europos dalyje žinomoje Magnesijos vardu. 

 Gydomoji magnetų galia buvo žinoma antikos graikams, senovės Egipto ir Kinijos gydytojams daugiau nei prieš 4000 metų. Natūralias magnetų uolienas (magnetitus) jie naudojo gydyti įvairiems fiziniams ir psichologiniams susirgimams.

 Kleopatrai (69 – 30 a. pr. m. e.) buvo patariama nešioti magnetus ant savo kaktos, norint išlaikyti savo grožį. Taip pat magnetus buvo patariama nešioti podagros gydymui, kuri buvo paplitusi tarp sąjungininkų romėnų. 46m. (po Kristaus) gydytojas Scribonius Largus rekomendavo naudoti magnetus galvos skausmo, podagros ir artrito gydymui. Antikos romėnai magnetų terapiją taikė gydant akių ligas, o musulmonų gydytojas Avicenna (980 – 1037) magnetais gydė depresiją.

 16-me amžiuje gyvenęs žymus šveicarų gydytojas ir alchemikas Paracelus „buvo atsakingas“už magneto terapijos “atradimą” ir jos platų panaudojimą gydymo praktikoje, kuri paskatino ir paspartino šios terapijos atgijimą ir populiarumą Europoje. Jis tvirtino, jog “magnetas yra paslapties karalius” ir naudingas gydant įvairias ligų būsenas ir įvairius susirgimus, tokius kaip galvos skausmas ir reumatinės problemos. Jis taip pat rekomendavo gerti vandenį papildytą magnetų uolienų nuosėdomis.

 18-me amžiuje austrų gydytojas ,gyvenęs Vienoje, vardu Franz Anton Mesmer tikėjo, jog magnetai gali prasiskverbti į kūną ir visapusiškai padidinti jo pajėgumą. Šį reiškinį jis pavadino 'kūnišku magnetizmu'.

 Šiandien magneto terapija yra labai populiari Japonijoje ir dalyje Europos, tačiau tik palyginti visai neseniai tapo žinoma vakaruose.

 1959 metais, JAV chirurgai atrado, kad amputuotos amfibijos galūnės gali ataugti, kai yra veikiamos elektromagnetinio lauko.

 Gyvūnų studijos ankstyvais 1970-aisiais parodė, kad tik magneto neigiamas polius daro naudingą poveikį gyvosioms kūno ląstelėms. Panašiu metu mokslininkai atrado, kad silpna elektros srovė (kurią sukuria elektromagnetinis laukas) gali paspartinti kaulų lūžių ar pažeidimų gijimą. Šiais laikais elektromagnetiniai laukai yra naudojami daugelio ortopedų gydant kaulų lūžius ar įvairius pažeidimus. Paskaičiuota, kad efektyvumo koeficientas yra daugiau nei 80 proc. Magneto terapija buvo veiksminga netgi tokiais atvejais, kai prieš tai bandytos naudoti kitos terapinės procedūros nepadėjo.

 Šiais laikais kai kurie gydytojai magneto terapiją taip pat naudoja ilgai negyjančių žaizdų ir opų, patinimų ir kartais stiprios venų trombozės atvejais tam , kad skatintų greitesnį jų gijimo procesą. Magnetinis rezonansas (MRI), kaip diagnostikos technika, taip pat yra plačiai naudojamas. Palyginti su rentgeno metodu, tai kur kas saugesnis ir efektyvesnis metodas neskaidriems organizmo dariniams atvaizduoti bei jų patologiniams pokyčiams nustatyti.

Magnetinis rezonansas (MRI)

Norint kūno molekules surikiuoti tam tikra tvarka MRI naudoja stiprų magnetinį lauką. Radijo bangų pulsavimas pereina per kūną nežymiai veikdamas kūno daleles, šios ima skleisti silpną radijo signalą, kuris yra priimamas ir interpretuojamas kompiuterio. Tai leidžia pamatyti įvairių kūno dalių skerspjūvį ar 3-D vaizdą be žinomų rizikų ar šalutinių efektų.

Taip pat daugėja įvairių tyrimų magneto terapijos srityje.

Parengta pagal Daktarės Sarah Brewer knygą "Healing with magnetic therapy"