Kategorijos
Naujienlaiškis

Kas yra magnetas?

Atomai yra sudaryti iš branduolių, kurie susideda iš teigiamai įkrautų subatominių dalelių (protonų) ir neutralių dalelių (neutronų). Šie yra apsupti neigiamai įkrautų elektronų, kurie yra laikomi stiprios traukos. Atomo viduje yra teigiamas krūvis, o išorėje - neigiamas.

Medžiagų magnetinės savybės yra sukeltos  individualių elektronų, besisukančių aplink atomo branduolį. Kadangi tai yra judantis krūvis, elektronai formuoja mažas srovių kilpas, kurios sukuria mažus magnetinius laukus. Manoma, kad kiekvienas elektronas, besisukantis aplink savo ašį tai pat sukuria mažą magnetinį lauką.

Elektronai skrieja aplink branduolį  orbita, vadinama apvalkalu. Jeigu išorinėje apvalkalo dalyje yra pilna sudėtis elektronų, susiformuoja jų poros, besisukančios priešingomis kryptimis. Magnetiniai laukai, kuriuos jos gamina neutralizuoja viena kitą, kad atomas, kuriam jie priklauso išlieka elektriškai stabilus ir nejautrus, todėl negali buti nuolatos magnetizuojamas.

Jei išorinėje apvalkalo pusėje trūksta elektronų, bet kokiu atveju, neturintys porų elektronai sukasi atsitiktinai ir daro atomą reaguojančiu arba nestabiliu ir gali jį įmagnetinti. Šie trūkstami elektronai gali sukurti didžiulę elektromagnetinę įkrovą, pvz., yra paskaičiuota, kad jei trūksta bent vieno elektrono kiekviename milijarde molekulių dviejuose žmonėse, kurių kiekvieno svoris yra 70 kg ir jie stovi 2 metrų atstumu, jų kūnai atsistumtų vienas nuo kito jėga, kurios ekvivalentas 30,000 tonų.

Kadangi visos medžiagos yra sudarytos iš atomų, kurie savyje turi elektronus, todėl visos medžiagos, netgi tos, kurios nemanoma, jog turi magnetinių savybių, gali parodyti vienokias ar kitokias magnetines savybes atsidūrus magnetiniame lauke (pvz., nuolatinio magneto poliuje). Toks silpnas magnetizmas yra sukeltas elektronų pokyčių orbitose ir išliks tol, kol jį veiks išorinis laukas.

Kai kurios medžiagos, tokios kaip geležis, kobaltas, nikelis, boras ir neodimis yra jautresni magneto traukai. Kad ir kaip bebūtų, netgi mažiau reaguojantys metalai dėl savo elektronų struktūros gali būti nuolatos įmagnetinti.

Pavyzdžiui, geležies išorinio apvalkalo dalyje trūksta trijų elektronų, taigi šie trys elektronai, kurie neturi poros, sukasi apie branduolį. Kol geležies gabalas yra neįsimagnetinęs, neturintys poros elektronai turi skirtingas sukimosi kryptis ir jėga, kurią jie gamina yra linkusi atsveri viena kitą. Tačiau kai neturintys poros elektronai yra veikiami nuolatinio magneto poliaus, jie yra sulygiuojami ir keliauja ta pačia kryptimi, ta pačia sukimosi aplink ašį trajektorija taip, kad šių sinchronizuotų elektronų gaminama jėga jungiasi ir kartu kuria galingą magnetinę jėgą, kuri gali tęstis netgi tuomet, kuomet pradinis išorinis magnetinis juos sukėlęs laukas nustoja veikti.

Kai esamų geležies atomų skaičius didėja, sinchronizuotų elektronų skaičius ir jų gaminama jėga, kurią jie gamina, taip pat padidėja. Taigi, didelis magnetas, pagamintas iš sunkaus geležies gabalo, skleis daug didesnę magnetinę jėgą, nei magnetas pagamintas iš mažo geležies  gabaliuko.

Geležies magnetai

Magnetitai yra geležimi praturtinta rūda (Fe304), kuri tampa magnetine, būdama žemės gelmėse ir  veikiama žemės magnetinio lauko milijonus metų. Geležis taip pat gali būti įmagnetinta natūraliai  trenkus žaibui ar veikiant elektros laukui. Viduramžiais kalviai pastebėjo, kad geležies gabalai gali būti įmagnetinti, jeigu jie yra įkaitinami, tada išlygiuojami šiaurės pietų kryptimi ir jiems atvėsus kalami plaktuku.

1700-aisiais buvo atrasta, jog juodasis plienas išlaiko savo magnetines savybes geriau nei paprasta geležis, o 1930-aisiais magnetai buvo pradėti kurti,   magnetizuotą geležį maišant su aliuminiu, nikeliu ar kobaltu. Tik prieš pastaruosius 20 metų buvo sukurti retieji žemės magnetai, naudojant retųjų žemės metalų grupės elementus iš periodinės elementų lentelės.

Retieji žemės magnetai

Šiuolaikiniai gydomieji magnetai yra padaryti iš geležies lydinio, neodimio ir boro. Šie magnetai yra sukurti veikiant dideliam karščiui ir spaudžiant metalo miltelius, todėl jie yra daug lengvesni ir galingesni nei tradiciniai plieno ar geležies magnetai. Taigi, jie yra gerokai mažesni savo dydžiu, todėl gali būti nešiojami nepastebimai (pavyzdžiui įsiūti į drabužius, įdėti į papuošalus ir t.t.), ne taip, kaip senovėje- žmonės tvirtino magnetus prie kūno diržais ir juostomis

Magnetukai gali būti dedami tiesiai ant skaudamos vietos, ant  akupunktūrinių taškų, arba bet kurioje galvos vietoje..

Magnetinio lauko matavimas

Magnetinio lauko stiprumas, skleidžiamas magneto, yra matuojamas vienetais gausais arba teslomis. Viena tesla yra lygi 10.000 gausų.

Gydimui naudojamų magnetų skleidžiamas magnetinis laukas dažniausiai būna nuo 200 iki 2000 gausų.

Vieno gauso magnetinis laukas yra maždaug dvigubai didesnis už Žemės paviršiuje esantį lauką.

Šaldytuvo magnetukų skleidžiamas magnetinis laukas yra 80– 100 gausų stiprumo, kai tuo tarpu Magnetinio rezonanso diagnostikoje naudojamo įrengimo skleidžiamas 10.000 gausų stiprumo laukas. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (WHO)  yra oficialiai patvirtinusi, kad skleidžiamas magnetinis laukas nedaro jokio žinomo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, jeigu  jis yra ne didesnis, kaip 20.000 gausų.

Nedidelio stiprumo magnetai yra nuo 300 iki 700 gausų, vidutinio stiprumo nuo 800 iki 2500 gausų, o didelio - daugiau nei 2500 gausų.

Stiprus magnetinis laukas nebūtinai veiks efektyviau, nei silpnesnis. Tačiau  atminkite, kai ieškosite magnetinės priemonės, būtinai atkreipkite dėmesį, jog magneto skleidžiamas magnetinis laukas, būtų ne mažesnis nei  500 gausų stiprumo arba stipresnis, nes mažesnio stiprumo magnetai bus neefektyvūs.

Skirtingo stiprumo magnetai yra naudojami skirtingoms situacijoms ir skirtingoms gydymo reikmėms, tačiau retai kuomet gydomieji magnetai yra stipresni nei 3000 gausų.

Parengta pagal Daktarės Sarah Brewer knygą "Healing with magnetic therapy"